- sielvartuoti
- sielvartúoti, -úoja, -ãvo Rtr, NdŽ 1. intr. N, J, Blv, Bru sielotis, sielvartauti: To davatka viškum sielvartúoja Pnd. Tėvo neteko, dabar ji vis sielvartúoja Vl. Dūšia mano, kodėl tamui taip sielvartuoji gailingai? KN49. 2. tr. KŽ apgailėti, užjausti.
Dictionary of the Lithuanian Language.